|
 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) 2015 m. 10 sav. (kovo 2 - 8 d.) siekė 88,8 atv./10 tūkst. gyventojų. 9-ąją metų savaitę šis sergamumo rodiklis siekė 95,2 atv./ 10 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 10 savaitę registruotas Šiaulių administracinėje teritorijoje, o didžiausias – Vilniaus. Pernai tuo pačiu metu bendras Lietuvos sergamumo rodiklis siekė 68,7 atv./10 tūkst. gyventojų. Palyginus 10 savaitės sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklį su 9 savaitės duomenimis, mažesnis sergamumas gripu ir ŪVKTI registruotas visose, išskyrus Panevėžio ir Tauragės, administracinėse teritorijose.
|
|
daugiau
|
| | | |
|
 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, vidutiniškai Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 70 meningokokinės infekcijos atvejų. 2014 m. mūsų šalyje registruti 5 mirties atvejai nuo šios ligos. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) 2012 m. duomenimis, Lietuva pagal meningokokinės infekcijos paplitimą viena pirmaujančių šalių Europoje. Panašus sergamumas registruojamas Švedijoje, Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje. ULAC medikai primena, kad pagrindinė šios infekcijos profilaktikos priemonė – skiepai. Lietuvoje ir Europoje naudojamos vakcinos, kurios apsaugo nuo A, B, C, Y ir W meningokokinės infekcijos tipų.
|
|
daugiau
|
| | | |
 Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) skambina pavojaus varpais dėl tymų protrūkio Europoje. Buvo tikimasi, kad ši liga regione iki 2015 m. pabaigos išnyks. O atsitiko atvirkščiai. Manoma, kad sergamumas tymais Europoje šoktelėjo ištisoms bendruomenėms pradėjus nebesiskiepyti. Lietuvoje anksčiau beveik visi vaikai buvo skiepijami kombinuota tymų-parotito-raudonukės vakcina, o pasklidus kalboms apie šalutinį jos poveikį, tam pasiryžta nebe visos mamos. Ar tai reiškia, kad greitu metu ir į Lietuvą grįš ši jau visų kurį laiką pamiršta liga, klausiame Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjo profesoriaus Vytauto Usonio. Tymai – viena iš vadintų „privalomų“ vaikiškų ligų, nesutramdytų iki šiol. „Privaloma“, nes manyta, kad visi vaikai turi persirgti tymais. Prieš pradedant imunoprofilaktikos programas daugiau nei 70 proc. vaikų tymais persirgdavo iki 5 metų amžiaus. |
|
daugiau
|
| | | |
 Vien šiemet gaisruose buvo traumuoti 56 žmonės (pernai – 44). Dažniausios traumos gaisruose – terminiai nudegimai. Jie įvyksta veikiant aukštai temperatūrai: nusideginus liepsna, karštu oru, karštu vandeniu ar įkaitusiais daiktais. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Terminių traumų skyriaus vedėjas Vytautas Vaitkus pastebi, kad dažniausiai gaisro metu žmonės patiria gilesnių nudegimų, apdega veidą ir plaštakas: „Nudegus veidą, dažnai yra pažeidžiami kvėpavimo takai, o tai kur kas pavojingiau nei paviršinis odos nudegimas. Apdegus kvėpavimo takus gali prasidėti įvairios kvėpavimo komplikacijos ir užsikimšti plaučiai. Beje, tokie kvėpavimo takų nudegimai yra itin sunkiai pastebimi, todėl pacientai turi būti atidžiai stebimi“. |
|
daugiau
|
| | | |
 Pasaulyje tebesitęsiant dideliam sergamumui tymais, labai svarbu nepamiršti paskiepyti vaikus nuo šios pavojingos užkrečiamosios ligos, kuri yra valdoma tik vakcina. Tymai yra oro lašeliniu būdu plintanti infekcija, prasidedanti karščiavimu, viršutinių kvėpavimo takų, akių junginės uždegimu. Vėliau išberia odą. Gali kilti plaučių, pūlingas ausies uždegimas, sinusitas, laringitas, smegenų uždegimas (encefalitas), žarnyno uždegimas (enterokolitas). Liga dažniau komplikuojasi silpnesnio imuniteto asmenims, sergantiems rachitu, mažakraujyste, vyresniems vaikams. Tuomet reikalingas gydymas ligoninėje. |
|
daugiau
|
| | | |
 Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras praneša, kad, Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės tyrimų duomenimis, pastarosiomis dienomis, kietųjų dalelių (KD10) koncentracija daugelio miestų aplinkos ore buvo padidėjusi, o kai kuriuose miestuose viršijo 50-ies µg/m³ paros ribinę vertę. Vyraujant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms didžiausią įtaką oro užterštumo padidėjimui galėjo turėti vietiniai taršos šaltiniai (energetikos įmonės, individualių namų šildymo įrenginiai, transportas), be to, dalis teršalų pietų krypties oro masių pernašos galėjo būti atnešti iš kitų Europos šalių. |
|
daugiau
|
| | | |
 Prieš savaitę internete pasirodęs straipsnis apie hormoninių spiralių šalutinį poveikį sukėlė audringas diskusijas tarp medikų, kurie savo darbe vadovaujasi įrodymais pagrįstos medicinos principais ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis. Jūsų dėmesiui – Santariškių ir Kauno klinikų gydytojų komentaras. Ar tikrai „Lietuva – drąsi, inovatyvi šalis“, kaip teigia oficialiai formuojamas šalies įvaizdis? Kai pasiskaitai viešoje erdvėje straipsnius apie moterų sveikatą, rimtai tuo suabejoji. Susidaro įspūdis, lyg gyventume tamsioje, nuo likusio pasaulio aklinai atitvertoje erdvėje. Kitų šalių piliečiai tiki ne paskalomis, o Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, Europos Sąjungos (ES) šalių metodiniais nurodymais, ekspertų nuomonėmis. |
|
daugiau
|
| | | |
 Remiantis statistiniais duomenimis, daugelyje Vakarų Europos valstybių apie 20 proc. gyventojų yra vegetarai, Lietuvoje – apie 5 proc. ir šis skaičius auga. Atsisakyti mėsos gali mitybą subalansavę ir pakankamą organizmui reikiamų medžiagų kiekį iš kitų produktų ar papildų gaunantys suaugusieji, tačiau gydytojai atkreipia dėmesį, kad vaikams mėsos duoti būtina, kitaip jų vystymasis gali sutrikti. Šeimos gydytoja Dalia Jurevičiūtė pataria kūdikį pradėti pratinti nuo liesos mėsos, pavyzdžiui, paukštienos ar triušienos. |
|
daugiau
|
| | | |
|
 2015 m. 9 sav. (vasario 23 – kovo 1 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis 95,2 atv./10 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 9 savaitę registruotas Šiaulių administracinėje teritorijoje, o didžiausias – Vilniaus administracinėje teritorijoje. Palyginus pastarosios savaitės sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklį su 8 savaitės duomenimis mažesnis sergamumas gripu ir ŪVKTI registruotas Alytaus ir Marijampolės administracinėse teritorijose. Nuo 2014 m. 40 sav. pradėti rinkti duomenys apie dėl gripo hospitalizuotus asmenis 2014-2015 m. gripo sezonu. 9-ąją metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo buvo hospitalizuota 111 asmenų: 15 – iki 2 m. amžiaus, 55 – 2 – 17 m ir 41 – virš 18 m.; hospitalizuota 2 nėščiosios; 8 asmenys gydomi intensyvios terapijos skyriuje (1 asmuo – iki 2 m. amžiaus, 3 – 2-17 m., 4 – virš 18 m.).
|
|
daugiau
|
| | | |
|
Šaltuoju metų laiku vis dažniau prisimename uždaras vandens pramogas. 2012 m. atliktas vartotojų nuomonės tyrimas „Eurobarometras“ atskleidė, kad net 32 proc. Lietuvos gyventojų per pastaruosius dvejus metus naudojosi baseinų paslaugomis. Vieniems baseinas – pramoga, kitiems – būtinybė. Tačiau pirmiausiai lankytojai čia turi jaustis saugūs dėl savo sveikatos. Grėsmė sveikatai neturi kilti nei dėl įrangos, nei dėl vandens kokybės baseine ar duše.
